Vidutiniškai treji-ketveri metai. Ilgesnis laikotarpis neturi prasmės. Viskas priklauso nuo keleto veiksnių:Dirvossąlygos – lengvesnėje, bet derlingoje, humusingoje ir laidžioje dirvoje braškės laikysis ilgiau nei šaltoje, sunkioje iružmirkusioje.Veislė – vienos veislės atsparesnės dirviniams nematodams ir šaknų sistemos ligoms (pvz., sena, geraSenga Sengana), kitos mažiau atsparios. Mažiau atsparios paprastai po 3 metų (o kartais net po 2 metų) tinka tik”arimui”. Atsparesnės veislės vienoje vietoje gali derėti 4, o kartais net 5 metus. piktžolėtumo laipsnis – ne itinkruopščiai paruoštuose sklypuose, t. y. stipriai apaugusiuose kuokelėmis ir kitomis varginančiomis piktžolėmis,neverta vargti. Geriau, pavyzdžiui, po 2 metų tokį auginimą panaikinti ir naujas braškes sodinti kitoje, geriauparuoštoje vietoje.
AR BALTOJI AGROTEKSTILĖ YRA TOKIA GERA, KAIP SAKOMA?
Taip, nors mes norėtume pasakyti daugiau – jis puikus! Ypač ten, kur auginamos šiltesnėse šalyse nei mūsų augančiųbraškių veislės. Bet kurioje sodo parduotuvėje rasite įvairaus pločio ir storio agroplėvelės. Išlaidos bus nedidelės, onauda didelė. Niekas taip gerai besniegėmis žiemomis neapsaugos braškių augalų nuo šalčio, o ypač nuo šalto vėjo,kaip agroplėvelė. Dėl jo žydinčioms braškėms negresia pavasarinės šalnos (na, nebent temperatūra, matuojamažiedų aukštyje, nukrenta žemiau 5 ºC). Baltosios vilnos naudojimas yra pigiausias būdas pagreitinti braškių derėjimą(kartais net keliomis dienomis!).
KAIP LAISTYTI BRAŠKES?
Jei neturite galimybės laistyti braškių, geriau jų išvis nesodinkite. Vanduo yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakosvaisių dydžiui. Vadinamosios vegetatyvinės stadijos, t. y. lapų ir šakniastiebių augimo laikotarpiu, braškėms vandensporeikis nėra per didelis, tačiau vaisių augimo ir nokimo laikotarpiu situacija smarkiai pasikeičia. Jei šiuo laikotarpiuaugalai išdžiūsta (o kritulių trūkumas birželį nėra nieko neįprasto), to pasekmės gali būti apgailėtinos: vaisiai pradėstrauktis, o kraštutiniu atveju jie bus panašūs ne į braškes, o į miško braškes. Visos mūsų pastangos pasodintiaugalus ir vėliau juos prižiūrėti nueis perniek. Negalime leisti, kad taip nutiktų. Laistykime jas vaisių auginimolaikotarpiu. Ir, tiesą sakant, visai nesvarbu, kokiu pavidalu jas laistysime (žarna, laistytuvais, purkštuvais ar lašeliniulaistymu), jei tik jo nepritrūksime šiuo vadinamuoju kritiniu momentu.
AR TURĖČIAU LAISTYTI BRAŠKES ŽIEMĄ?
Tai praktikuojama retai, tačiau negalima atmesti galimybės, kad toks poreikis kartais atsiras. Reikėtų prisiminti, kadbraškės, kurioms žiemą netrūksta drėgmės, yra daug atsparesnės šalčiui nei tos, kurios žiemoja sausoje dirvoje.Todėl, jei matome, kad žiemą dirvoje drastiškai trūksta vandens (o taip gali nutikti) ir sąlygos tai leidžia, geriaubraškes laistyti, nei jų nelaistyti.
PAŠALINTI ŠAKNIASTIEBIUS?
Tai vienas iš svarbiausių braškių auginimo priežiūros etapų. Jei jo atsisakytume, braškės netrukus būtų perpildytos irnieko gero iš to nebūtų, t. y. per didelis augalų tankumas neskatina tinkamo vėdinimo, todėl padidėja drėgmėpasėlyje ir grybelinių infekcijų, ypač pilkojo pelėsio, rizika. Per daug augalų ploto vienete reiškia, kad atskiri augalaipradeda konkuruoti tarpusavyje dėl vandens ir šviesos. Dėl to vaisiai gimsta smulkesni, o netekę saulės šviesostampa mažiau saldūs. geriausia puvinius pašalinti prieš auginiams pradedant šaknytis. Kuo anksčiau, tuo geriau.Braškynas savo “proto” dėka žino, kad, kadangi negali daugintis vegetatyviškai (tai padaryti negalime pašalindamistiebus), jis turi tai daryti generatyviai, t. y. žydėti ir vesti vaisius (ir sėklas). Žodžiu, ankstyvas pašalinimas skatinabraškių augalus kitais metais išauginti daugiau žiedinių pumpurų, todėl padidėja derlius. Pašalinti bėgikus nėrasudėtinga. Tereikia noro tai daryti ir aštraus peilio, galbūt sekatoriaus.
KAIP KOVOTI SU PIKTŽOLĖMIS BRAŠKĖSE
Didelėse gamybinėse plantacijose piktžolėms naikinti įprastai naudojami herbicidai. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad.Jie nėra abejingi mūsų sveikatai, todėl patariame jų nenaudoti mėgėjiškai auginant braškes. Priklausomai nuo rūšies,piktžolės skiriasi savo kenksmingumo lygiu. Vadinamosios trumpaamžės pavasarinės piktžolės retai kelia rimtųproblemų; jas galima lengvai išrauti arba nupjauti kauptuku ir reikalas išspręstas. Šiuo atveju jų ištrynimas arravėjimas nelabai padės, todėl jų turėtumėte atsikratyti prieš sodindami braškes.
BRAŠKIŲ KLIMATO IR DIRVOŽEMIO REIKALAVIMAI
Braškėms reikėtų ieškoti vietos, kur būtų gerai apšviestos saulės ir apsaugotos nuo stiprių ir šaltų vėjų. Ypač reikėtųvengti vadinamųjų šalčio kišenių, t. y. baseinų be drenažo, kuriuose kaupiasi šaltas oras ir negali nutekėti į daržemesnes vietas.Dėl dirvožemio reikalavimų braškės nėra itin išrankios. Jos gerai augs ir derės daugumoje dirvų, jeijos nėra per sunkios, pralaidžios ir atitinka vadinamąją gerą sodininkystės kultūrą (tinkama struktūra, nėra nuolatiniųpiktžolių). Reikėtų vengti sausų smėlingų dirvų, taip pat labai smėlingų, neavietingų ar užmirkusių dirvų. Dirvosreakcija turėtų būti šiek tiek rūgšti (pH 5,5-6,5). Jei pH<5,5, dirvožemį patartina kalkinti.
