Viskas priklauso nuo augalų amžiaus, veislės, jų sveikatos, tankumo, vandens tiekimo vaisių užmezgimo ir augimometu, maisto medžiagų gausos dirvožemyje, bičių buvimo žydėjimo metu ir t. t., ir t. t. Tačiau, savaime suprantama,kad tam tikru apytiksliu būdu tokį vertinimą galima atlikti. Jei laikysime, kad geras derlius gamybinėje plantacijoje, kur1 ha auga, pavyzdžiui, 50 tūkst. augalų, yra, pavyzdžiui, 25 t/ha, tai reiškia, kad nuo 1 augalo vidutiniškai surenkama0,5 kg vaisių. Taigi, jei 100 kv. m plote pasodinsime 500 braškių augalų, naudosime sveikus sodinukus, neleisimepasėliui piktžolėti ar džiūti, nepamiršime tręšti ir saugoti (pageidautina naudoti biologinius preparatus), teoriškai galimetikėtis 250 kg derliaus. Praktiškai jis gali būti dar didesnis, bet jei pamiršime kokį nors svarbų elementą, jis gali būti darmažesnis.
KOKIE PRIEŠSĖLIAI GERIAUSIAI TINKA BRAŠKĖMSAUGINTI? PO KOKIŲ AUGALŲ GERIAU NESODINTIBRAŠKIŲ?
Vienmečiai ankštiniai augalai (žirniai, pupelės, taip pat lubinai, pupelės ir vikiai), šakniavaisiai (morkos, salierai,petražolės, burokėliai) bus geras priešsėlis; didesnius plantacijų plotus reikėtų apsodinti. Po javų – faba pupelės,rapsai arba garstyčios. Idealūs priešsėliai (fitosanitariniais sumetimais) yra aksominiai ir grikiai. Nerekomenduojamebraškių sodinti po žemuogių. Patartina sodinti po pomidorų, bulvių, tabako, agurkų, aviečių ir kopūstinių augalų(kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių). Taip pat nepatartina sodinti braškių po kukurūzų, kurie yra nematodų,pažeidžiančių šaknų sistemą, šeimininkai, ir, dėl galimybės aptikti daug pūkuotukų, spragšių ir vielinių kirmėliųlervų,po daugiamečių ankštinių augalų (dobilų, liucernų), taip pat po ganyklų.
BRAŠKIŲ SODINIMAS ANT JUODOJO AGROPLUOŠTO. AR TAIPRASMINGA?
Taip, esu įsitikinęs, kad šį patogumą verta taikyti praktiškai, ir labai raginu tai daryti. Juodasis agropluoštas turipraktiškai visus privalumus: Dėl to, kad vilna yra juoda, dirvožemis po ja greičiau įšyla, o braškės anksčiau pradedavegetaciją ir anksčiau užmezga vaisius,juoda agrotekstilė lengvai praleidžia lietaus ar iš žarnos patekusį vandenį irriboja jo garavimą iš dirvos – po neaustine medžiaga dirva ilgiau išlaiko drėgmę, o augalai jaučiasi komfortiškiautemperatūros ir drėgmės atžvilgiu, braškių vaisiai niekada nesupelija, jų galima neplauti prieš vartojimą
KOKIOS VEISLĖS BRAŠKĖS YRA GERIAUSIOS?
Neieškokime vienintelės geriausios veislės, nes jos nerasime. Jei jau nusprendėme žaisti augintojais, turėtumepasirinkti bent kelias veisles. Jei namuose uždarome braškes į stiklainius (uogienes, sultis, konservus), nerasimegeresnės veislės už Senga Sengana (saldžiausios, tamsiausios visame skerspjūvyje, lengvai nuimamos nuo kotelių,jų kvapas ir aromatas net išėmus iš šaldiklio yra nuostabus). Jei jūsų nedomina konservai, o tik vaisių skonis ir grožis,jūsų sode neturi trūkti vienos iš tipiškų desertinių veislių, tokių kaip Polka, Korona ar Elsanta. O gal norėtumėtebraškių rudenį? Tokiu atveju Ostara arba Selva. Sodindami kelias veisles vieną šalia kitos, prailginsime derliausnuėmimo laikotarpį, sumažinsime nesėkmių riziką, pavyzdžiui, dėl šalnų ar grybinių infekcijų (vienos veislės yraatsparesnės, kitos – mažiau), o taip pat patirsite nepaprastą įvairovę, niuansus ir skonio natas, kuriomis skiriasiskirtingų veislių braškės.
AR VERTA PJAUTI BRAŠKIŲ LAPUS PO VAISIŲUŽMEZGIMO
Jei po derliaus nuėmimo braškės atrodo gerai, t. y. ant lapų nematyti daug ligų ar kenkėjų (ypač voratinklinių erkių),braškės nėra pernelyg piktžolėtos ir atrodo geros būklės, nemanau, kad yra prasmės pjauti lapus.Tačiau jei augalaineatrodo gerai, t. y. lapai stipriai pažeisti miltligės, baltosios dėmėtligės ar voratinklinių erkių (mikroskopinių žaliųvoratinklinių erkių), neabejotinai geriau juos nupjauti. Tačiau, kad tai būtų prasminga, tai reikėtų daryti kuo greičiaupo derliaus nuėmimo, o nupjautus lapus kartu su piktžolėmis nedelsiant pašalinti iš plantacijos. Anksti nupjovuslapus, braškės turės daugiau laiko atsinaujinti, t. y. iki rudens atgauti lapus. Nupjautos augalų dalys gali būtiinfekcijos šaltinis naujai besiformuojantiems lapams. Todėl kuo anksčiau pašalinsime šį šaltinį, tuo geriau bus mūsųderliui ir bus lengviau jį išravėti.
SĖJOMAINA AUGINANT BRAŠKES. KOKIŲ AUGALŲNEGALIMA SODINTI PO BRAŠKIŲ? KOKS PRIEŠSĖLIS YRAGERIAUSIAS?
Įrodyta, kad tarp priešsėlio ir braškių derliaus aukščio bei kokybės yra ryšys. Kai kurias braškių veisles lengvaiužkrečia grybas Verticillium dahliae , pavojingos šaknų sistemos ligos – verticiliozės – kaltininkas.Todėl braškiųnereikėtų sodinti po augalų, kurie dėl jautrumo šiam patogenui gali kauptis dirvoje, pavyzdžiui, gervuogių, aviečių,serbentų, bulvių, pomidorų, agurkų, kopūstinių daržovių ir, žinoma, braškių. geras priešsėlis bus ankštiniai augalai(lubinai, žirniai, pupelės, vikiai), svogūnai, taip pat šakniavaisiai (morkos, petražolės, salierai, burokėliai). O puikūspriešsėliai yra javai, rapsai, garstyčios iratkreipkite dėmesį: aksominiai. Ypač garstyčios ir aksombarzdžiai dėlfitosanitarinio poveikio dirvai veiksmingai kovoja su patogeniniais grybais, įskaitant ne tik Verticillium, bet irPhytophtora bei Fusarium, taip pat su labai pavojingais dirviniais nematodais.
VISI YRA GIRDĖJĘ APIE VITAMINĄ C, BET AR VISIŽINO JO SAVYBES?
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra puikus antioksidantas, kuris stabdo senėjimo procesus, dalyvauja raudonųjų kraujokūnelių susidaryme, geležies pasisavinime, puikiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir apsaugo nuovėžio.Labiausiai žinomas jo poveikis, žinoma, yra imuniteto stiprinimas. Reguliariai vartojamas jis padidina imuninėssistemos veiksmingumą. o svarbiausia, kad vitaminas C veikia prieš prasidedant infekcijai, todėl verta jį reguliariaivartoti profilaktiškai. rekomenduojama paros norma (RPN) vyrams yra 90 mg, o moterims – 75 mg. Turtingiausiasnatūralus vitamino C šaltinis yra acerola vaisiai, kurių 100 g yra 1677 mg vitamino C. Tačiau tai nėra mūsų klimatozonos vaisius. Daugelį metų buvo kartojamas mitas apie citriną, kurioje yra milžiniška vitamino C dozė. Tačiau ar taitikrai tiesa? Braškėse – 66 mg vitamino C 100 g produkto, citrinoje – 50 mg vitamino C 100 g produkto, apelsinuose -49 mg vitamino C 100 g produkto
KAIP TEISINGAI PARUOŠTI VIETĄ BRAŠKĖMSAUGINTI?
Pirmasis žingsnis – veiksmingai pašalinti trukdančias daugiametes piktžoles, pavyzdžiui, daugiametes žoles, usnis,usnis ir kt. Jei to nepadarysime arba padarysime neapdairiai, kitais metais galime susidurti su didžiule piktžoliųproblema. Jei to nedarysime arba darysime neapdairiai, kitais metais galime turėti didžiulę piktžolių problemą. Mūsųbraškių augalai turės konkuruoti su piktžolėmis dėl vandens, maistinių medžiagų, o kartais net dėl šviesos. Nesunkuįsivaizduoti, kaip tai paveiks derliaus aukštį ir kokybę, jau nekalbant apie sudėtingus derliaus nuėmimo ir estetiniusaspektus. Daugiametes piktžoles reikia naikinti likus bent kelioms savaitėms iki braškių sodinimo, naudojant lengvaiprieinamus herbicidus. Kitas žingsnis (jei to nepadarėte prieš sėjant priešsėlį) – patręšti organinėmis trąšomis,pavyzdžiui, mėšlu. I š k a s u s sklypą, išlyginame jį grėbliu ir po kelių dienų (tegul dirva šiek tiek nusėda) galimepradėti sodinti braškes.Kartais, pvz., kai dirvožemio pH yra < 5,5, dirvožemį gali tekti kalkinti. Tai galima padaryti barstant kreidą (geriausiagranuliuotą)
KOKIA YRA GERIAUSIA BRAŠKIŲ SODINIMO DATA?
Sodininkystės praktika rodo, kad vasaros, t . y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, sodinimas yra naudingiausias. Žinoma,tai taikoma tik tradicinėms veislėms (ne kartotinėms). Tokiu laiku pasodintos braškės iki žiemos turi pakankamailaiko susiformuoti stipriai šaknų sistemai ir susiformuoti daug žiedinių pumpurų (čia verta paminėti, kadpavasariniam derliui lemiamą reikšmę turi tai, kiek pumpurų susiformuoja per vadinamąją trumpą dieną, t. y. rudenį).Vasarinis braškių sodinimas leidžia kitais metais surinkti visą braškių derlių, t. y. pasiekti didžiausią tam tikrosveislės derlių tam tikromis sąlygomis. Verta paminėti, kad vasaros sodinimo data iki minimumo sutrumpinavadinamąjį investicinį laikotarpį, t. y. laiką, per kurį turime patirti išlaidų, susijusių su pasodintų augalų auginimu(laistymu, tręšimu, apsauga ir kt.). Džiugu pastebėti, kad dėl patikimos įvairių mokslinių tyrimų centrų ir konsultaciniųinstitucijų informacijos bei teigiamos pačių praktikų patirties pastaraisiais metais daugėja sąmoningų, profesionaliųaugintojų, taip pat sklypų savininkų, kurie įvertina vasarinių braškių sodinimo privalumus.Pavasarinis braškių sodinimo terminas, kuris dažnai praktikuojamas, taip pat turi privalumų ir yra tikrai geresnis neivėlyvas rudens terminas (pvz., lapkričio mėn.). Pavasarį rinkoje paprastai netrūksta gerai įsišaknijusių visų rūšiųbraškių daigų, yra platus veislių pasirinkimas, o dirvožemyje paprastai pakanka drėgmės (daigai lengvai prigyja). taspats pasakytina ir apie rudeninius sodinimo terminus. Rugsėjo pabaigoje arba spalio mėnesį pasodinti sodinukai ikižiemos turės per mažai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir sukelti pakankamai daug žiedinių pumpurų. Todėlneišvengiamai derlius, kurį jie duos kitais metais, nebus toks didelis kaip pasodinti pavasarį ar vasarą.
KAIP DAŽNAI REIKIA LAISTYTI BRAŠKES?
Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra. Braškes, kaip ir bet kurį kitą augalą, reikia laistyti tada, kai joms to reikia. Taigiviskas priklauso nuo oro sąlygų. Daugiausia vandens braškėms reikia po žydėjimo, stipraus augimo ir vaisių nokimometu (paprastai nuo gegužės pabaigos iki birželio). Vandens trūkumas šiuo laikotarpiu visada lemia mažus vaisius irstipriai sumažėjusį derlių. žinoma, pasibaigus vaisių derėjimui, pasitaiko ir sausrų laikotarpių. Todėl, esant reikalui,braškėms verta užtikrinti dirvos drėgmę visą vegetacijos sezoną, net iki vėlyvo rudens. Verta prisiminti, kad visasruduo iki pat vegetacijos pabaigos yra laikotarpis, kai formuojasi žiediniai pumpurai kitiems metams. Egzistuojapaprastas ryšys: kuo geresnė augalų būklė rudenį, tuo daugiau žiedų susiformuos pavasarį. Todėl patariame:laistykite juos taip dažnai, kaip reikia, o karštomis vasaros dienomis – net kasdien.
