Alpių braškes auginti nėra sudėtinga, o atsižvelgiant į neabejotiną jų skonį ir naudą sveikatai, verta skirti keliskvadratinius metrus kiekviename sode, kad ir koks mažas jis būtų. Alpinės braškės gerai auga ir duoda vaisius betkurioje geros sodininkystės kultūros dirvoje, t. y. neperaugusioje piktžolėmis, ne per daug užmirkusioje, turtingojemaistingųjų medžiagų ir t. t. Nesodinkite jų labai lengvose dirvose (giliame smėlyje, žvyre), taip pat sunkiosemolingose dirvose – jose visada bus sunku palaikyti tinkamą drėgmę ir oro sąlygas. Dirvos reakcija turėtų būti šiek tiekrūgšti (pH 5,5-6,5). Likus kelioms savaitėms iki sodinimo verta paskleisti šiek tiek komposto arba seno, išdžiovintomėšlo. Alpinės braškės, kaip ir jų braškių giminaitės, mėgsta saulę, tačiau šiek tiek šešėlio joms nepakenks. kaip irbraškes, jas galime sodinti praktiškai visą vegetacijos sezoną. Norint įkurti “plantaciją”, lengviausia naudoti paruoštus,vazonėliuose išaugintus auginius (mūsų ūkyje galite įsigyti keturių veislių braškių stipriai įsišaknijusių auginių).Prieš sodinant šilauoges, patartina paruošti, pavyzdžiui, 1,2 m pločio lysvę. Tokiame lauke galime sodinti, pvz., 3eiles braškių, o eilėje kas 15-20 cm vieną nuo kitos. Nerekomenduojame sodinti tankiau, nes pernelyg tankus braškiųsodinimas nedidina derliaus. Priešingai, per tankiai augančios braškės užaugins mažesnius ir ne tokius saldžiusvaisius (dėl nepakankamo saulės šviesos kiekio), taip pat dėl to, kad bus daug sunkiau vėdinti lysvę, padidės grybiniųinfekcijų rizika.
KIEK METŲ TOJE PAČIOJE VIETOJE GALIMA AUGINTIBRAŠKES
Vidutiniškai treji-ketveri metai. Ilgesnis laikotarpis neturi prasmės. Viskas priklauso nuo keleto veiksnių:Dirvossąlygos – lengvesnėje, bet derlingoje, humusingoje ir laidžioje dirvoje braškės laikysis ilgiau nei šaltoje, sunkioje iružmirkusioje.Veislė – vienos veislės atsparesnės dirviniams nematodams ir šaknų sistemos ligoms (pvz., sena, geraSenga Sengana), kitos mažiau atsparios. Mažiau atsparios paprastai po 3 metų (o kartais net po 2 metų) tinka tik”arimui”. Atsparesnės veislės vienoje vietoje gali derėti 4, o kartais net 5 metus. piktžolėtumo laipsnis – ne itinkruopščiai paruoštuose sklypuose, t. y. stipriai apaugusiuose kuokelėmis ir kitomis varginančiomis piktžolėmis,neverta vargti. Geriau, pavyzdžiui, po 2 metų tokį auginimą panaikinti ir naujas braškes sodinti kitoje, geriauparuoštoje vietoje.
AR BALTOJI AGROTEKSTILĖ YRA TOKIA GERA, KAIP SAKOMA?
Taip, nors mes norėtume pasakyti daugiau – jis puikus! Ypač ten, kur auginamos šiltesnėse šalyse nei mūsų augančiųbraškių veislės. Bet kurioje sodo parduotuvėje rasite įvairaus pločio ir storio agroplėvelės. Išlaidos bus nedidelės, onauda didelė. Niekas taip gerai besniegėmis žiemomis neapsaugos braškių augalų nuo šalčio, o ypač nuo šalto vėjo,kaip agroplėvelė. Dėl jo žydinčioms braškėms negresia pavasarinės šalnos (na, nebent temperatūra, matuojamažiedų aukštyje, nukrenta žemiau 5 ºC). Baltosios vilnos naudojimas yra pigiausias būdas pagreitinti braškių derėjimą(kartais net keliomis dienomis!).
BRAŠKIŲ APSAUGA NUO ŠALNŲ
Įvairios veislės labai skiriasi pagal atsparumą žiemai. Daugelį jų pažįstame jau daugelį metų ir žinome, kad jos puikiaiprisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų. Jos retai nušąla net ir labai atšiauriomis žiemomis.Tačiau pastaraisiais metais sodinukų rinkoje pasirodė daug veislių, išvestų šalyse, kurių klimatas šiltesnis nei mūsų.Apskritai šios veislės labai patrauklios derlingumu, vaisių grožiu, skoniu, atsparumu kai kurioms ligoms, tačiau jomsbūdingas vienas bendras bruožas – nevisiškai įrodytas atsparumas žiemai. Todėl rekomenduočiau jas žiemaiuždengti balta vilna (geriausia storesne, t. y. P-50, bet galima naudoti ir P-23), taip pat paprastais šiaudais arbaperforuota plėvele. uždengti geriausia vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje, kai augalai jau miega, o žemė įšalusi.Žinoma, uždengimas neužtikrins, kad žiemojančių augalų temperatūra būtų > O °C, tačiau apsaugos juos nuo šaltų,džiovinančių vėjų, taip pat sumažins temperatūros amplitudę artimiausioje augalų kaimynystėje. Kitaip tariant,uždengus braškes, joms bus sudarytos nuošalios ir daugiau ar mažiau pastovios žiemojimo sąlygos be dideliųtemperatūros svyravimų. Turime žinoti, kad net ir geriausia danga gali būti neveiksminga, jei augalai į žiemosramybės periodą įžengia prastos būklės, t. y. nusilpę, stipriai užsikrėtę lapų ligomis ir su aiškiais mitybos trūkumopožymiais. Todėl turime nepamiršti apie tinkamą braškių tręšimą ir apsaugą po derliaus nuėmimo. Sveiki ir geraipatręšti augalai, turintys pakankamai krakmolo, tikrai peržiemos geriau nei ligoti ir alkani.Mėgėjiškuose pasėliuose(kur paprastai yr a didesnis braškių auginimo vietos pasirinkimas nei dideliuose laukuose) visada patariu surastigeriausią vietą naujam braškių sodinimui. Geriausia būtų jas sodinti nuošalioje vietoje, kurios neveikia stiprūs žiemosvėjai, bet, žinoma, kurioje būtų daug saulės. Tokiomis sąlygomis (žinoma, papildoma danga nepakenks) yra didelėtikimybė, kad gerai peržiemos net ir tos veislės, kurios, kaip teigiama, yra labai jautrios šalčiui.
BRAŠKIŲ DERLIUS
Tai neabejotinai maloniausias viso “gamybos proceso” laikotarpis ir tarsi mūsų pastangų vainikas ;-). Ypač džiuginapirmosios braškės – pačios didžiausios ir saldžiausios (bent jau taip atrodo).Braškes reikėtų skinti gana reguliariai,kad ant krūmų neliktų pernokusių vaisių, kurie lengvai “pagauna” pilkąjį pelėsį ir tampa infekcijos šaltiniu likusiemssveikiems vaisiams. Aukščiau pateiktame tekste visada kalbėjau apie 100 m2 plotą (tręšimas, purškimas, sodinimasir t. t.). Jei esate tokio ploto braškių “plantacijos” savininkas ir jums pavyks įgyvendinti visus (ar bent jau didžiąją dalį)aukščiau išvardintų dalykų, manau, kad turėtumėte užauginti ne mažiau kaip 300 kg puikių braškių, ko jumsnuoširdžiai linkiu (iš hektaro tai būtų 30 tonų).
KAIP LAISTYTI BRAŠKES?
Jei neturite galimybės laistyti braškių, geriau jų išvis nesodinkite. Vanduo yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakosvaisių dydžiui. Vadinamosios vegetatyvinės stadijos, t. y. lapų ir šakniastiebių augimo laikotarpiu, braškėms vandensporeikis nėra per didelis, tačiau vaisių augimo ir nokimo laikotarpiu situacija smarkiai pasikeičia. Jei šiuo laikotarpiuaugalai išdžiūsta (o kritulių trūkumas birželį nėra nieko neįprasto), to pasekmės gali būti apgailėtinos: vaisiai pradėstrauktis, o kraštutiniu atveju jie bus panašūs ne į braškes, o į miško braškes. Visos mūsų pastangos pasodintiaugalus ir vėliau juos prižiūrėti nueis perniek. Negalime leisti, kad taip nutiktų. Laistykime jas vaisių auginimolaikotarpiu. Ir, tiesą sakant, visai nesvarbu, kokiu pavidalu jas laistysime (žarna, laistytuvais, purkštuvais ar lašeliniulaistymu), jei tik jo nepritrūksime šiuo vadinamuoju kritiniu momentu.
AR TURĖČIAU LAISTYTI BRAŠKES ŽIEMĄ?
Tai praktikuojama retai, tačiau negalima atmesti galimybės, kad toks poreikis kartais atsiras. Reikėtų prisiminti, kadbraškės, kurioms žiemą netrūksta drėgmės, yra daug atsparesnės šalčiui nei tos, kurios žiemoja sausoje dirvoje.Todėl, jei matome, kad žiemą dirvoje drastiškai trūksta vandens (o taip gali nutikti) ir sąlygos tai leidžia, geriaubraškes laistyti, nei jų nelaistyti.
PAŠALINTI ŠAKNIASTIEBIUS?
Tai vienas iš svarbiausių braškių auginimo priežiūros etapų. Jei jo atsisakytume, braškės netrukus būtų perpildytos irnieko gero iš to nebūtų, t. y. per didelis augalų tankumas neskatina tinkamo vėdinimo, todėl padidėja drėgmėpasėlyje ir grybelinių infekcijų, ypač pilkojo pelėsio, rizika. Per daug augalų ploto vienete reiškia, kad atskiri augalaipradeda konkuruoti tarpusavyje dėl vandens ir šviesos. Dėl to vaisiai gimsta smulkesni, o netekę saulės šviesostampa mažiau saldūs. geriausia puvinius pašalinti prieš auginiams pradedant šaknytis. Kuo anksčiau, tuo geriau.Braškynas savo “proto” dėka žino, kad, kadangi negali daugintis vegetatyviškai (tai padaryti negalime pašalindamistiebus), jis turi tai daryti generatyviai, t. y. žydėti ir vesti vaisius (ir sėklas). Žodžiu, ankstyvas pašalinimas skatinabraškių augalus kitais metais išauginti daugiau žiedinių pumpurų, todėl padidėja derlius. Pašalinti bėgikus nėrasudėtinga. Tereikia noro tai daryti ir aštraus peilio, galbūt sekatoriaus.
KAIP TANKIAI SODINTI BRAŠKES? KOKIE ATSTUMAI TARPAUGALŲ YRA GERIAUSI?
Norėtųsi braškes sodinti kuo tankiau, tikintis didelio derliaus. Kita vertus, augalų skaičius ploto vienete yra ribotas, odėl per didelio tankumo atskiri augalai konkuruos tarpusavyje dėl vandens ir maistinių medžiagų, o nokstantys vaisiaidėl nepakankamo saulės šviesos kiekio bus smulkesni ir ne tokie saldūs, kokie galėtų būti. Be to, dėl padidėjusiosdrėgmės perpildytame augalų plote bus palankios sąlygos įvairioms grybelinėms infekcijoms, ypač pilkajam pelėsiui.Remdamasis ilgamete patirtimi, nerekomenduoju sodinti tankiau nei 6 augalais 1 m2, o stipriai augančių veislių – darmažiau, t. y. ne daugiau kaip 1 m2. Nerekomenduoju sodinti tankiau nei 6 augalus 1 m2, o stipriai augančių veislių -dar mažiau, t. y. maks. 5 augalus į 1 m2. Taigi, galiu pasiūlyti, pavyzdžiui, 35 cm x 60 cm, 25 cm x 70 cm arba 20 cmx 80 cm tarpueilius. Nepamirškime, kad vėlesniais auginimo metais, nepaisant to, kad pašalinsime augančius ūglius,dalis jaunų auginių visada sugebės įsišaknyti, todėl augalų tankumas didės, norime to ar ne. Be to, verta prisiminti,kad platūs takai tarp eilių palengvins mūsų “plantacijos” priežiūrą. – piktžolių ravėjimas, galimas purškimas, taip patvaisių skynimas
KAIP KOVOTI SU PIKTŽOLĖMIS BRAŠKĖSE
Didelėse gamybinėse plantacijose piktžolėms naikinti įprastai naudojami herbicidai. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad.Jie nėra abejingi mūsų sveikatai, todėl patariame jų nenaudoti mėgėjiškai auginant braškes. Priklausomai nuo rūšies,piktžolės skiriasi savo kenksmingumo lygiu. Vadinamosios trumpaamžės pavasarinės piktžolės retai kelia rimtųproblemų; jas galima lengvai išrauti arba nupjauti kauptuku ir reikalas išspręstas. Šiuo atveju jų ištrynimas arravėjimas nelabai padės, todėl jų turėtumėte atsikratyti prieš sodindami braškes.
