Vienmečiai ankštiniai augalai (žirniai, pupelės, taip pat lubinai, pupelės ir vikiai), šakniavaisiai (morkos, salierai,petražolės, burokėliai) bus geras priešsėlis; didesnius plantacijų plotus reikėtų apsodinti. Po javų – faba pupelės,rapsai arba garstyčios. Idealūs priešsėliai (fitosanitariniais sumetimais) yra aksominiai ir grikiai. Nerekomenduojamebraškių sodinti po žemuogių. Patartina sodinti po pomidorų, bulvių, tabako, agurkų, aviečių ir kopūstinių augalų(kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių). Taip pat nepatartina sodinti braškių po kukurūzų, kurie yra nematodų,pažeidžiančių šaknų sistemą, šeimininkai, ir, dėl galimybės aptikti daug pūkuotukų, spragšių ir vielinių kirmėliųlervų,po daugiamečių ankštinių augalų (dobilų, liucernų), taip pat po ganyklų.
BRAŠKIŲ SODINIMAS ANT JUODOJO AGROPLUOŠTO. AR TAIPRASMINGA?
Taip, esu įsitikinęs, kad šį patogumą verta taikyti praktiškai, ir labai raginu tai daryti. Juodasis agropluoštas turipraktiškai visus privalumus: Dėl to, kad vilna yra juoda, dirvožemis po ja greičiau įšyla, o braškės anksčiau pradedavegetaciją ir anksčiau užmezga vaisius,juoda agrotekstilė lengvai praleidžia lietaus ar iš žarnos patekusį vandenį irriboja jo garavimą iš dirvos – po neaustine medžiaga dirva ilgiau išlaiko drėgmę, o augalai jaučiasi komfortiškiautemperatūros ir drėgmės atžvilgiu, braškių vaisiai niekada nesupelija, jų galima neplauti prieš vartojimą
KOKIOS VEISLĖS BRAŠKĖS YRA GERIAUSIOS?
Neieškokime vienintelės geriausios veislės, nes jos nerasime. Jei jau nusprendėme žaisti augintojais, turėtumepasirinkti bent kelias veisles. Jei namuose uždarome braškes į stiklainius (uogienes, sultis, konservus), nerasimegeresnės veislės už Senga Sengana (saldžiausios, tamsiausios visame skerspjūvyje, lengvai nuimamos nuo kotelių,jų kvapas ir aromatas net išėmus iš šaldiklio yra nuostabus). Jei jūsų nedomina konservai, o tik vaisių skonis ir grožis,jūsų sode neturi trūkti vienos iš tipiškų desertinių veislių, tokių kaip Polka, Korona ar Elsanta. O gal norėtumėtebraškių rudenį? Tokiu atveju Ostara arba Selva. Sodindami kelias veisles vieną šalia kitos, prailginsime derliausnuėmimo laikotarpį, sumažinsime nesėkmių riziką, pavyzdžiui, dėl šalnų ar grybinių infekcijų (vienos veislės yraatsparesnės, kitos – mažiau), o taip pat patirsite nepaprastą įvairovę, niuansus ir skonio natas, kuriomis skiriasiskirtingų veislių braškės.
AR VERTA PJAUTI BRAŠKIŲ LAPUS PO VAISIŲUŽMEZGIMO
Jei po derliaus nuėmimo braškės atrodo gerai, t. y. ant lapų nematyti daug ligų ar kenkėjų (ypač voratinklinių erkių),braškės nėra pernelyg piktžolėtos ir atrodo geros būklės, nemanau, kad yra prasmės pjauti lapus.Tačiau jei augalaineatrodo gerai, t. y. lapai stipriai pažeisti miltligės, baltosios dėmėtligės ar voratinklinių erkių (mikroskopinių žaliųvoratinklinių erkių), neabejotinai geriau juos nupjauti. Tačiau, kad tai būtų prasminga, tai reikėtų daryti kuo greičiaupo derliaus nuėmimo, o nupjautus lapus kartu su piktžolėmis nedelsiant pašalinti iš plantacijos. Anksti nupjovuslapus, braškės turės daugiau laiko atsinaujinti, t. y. iki rudens atgauti lapus. Nupjautos augalų dalys gali būtiinfekcijos šaltinis naujai besiformuojantiems lapams. Todėl kuo anksčiau pašalinsime šį šaltinį, tuo geriau bus mūsųderliui ir bus lengviau jį išravėti.
KAIP TEISINGAI PARUOŠTI VIETĄ BRAŠKĖMSAUGINTI?
Pirmasis žingsnis – veiksmingai pašalinti trukdančias daugiametes piktžoles, pavyzdžiui, daugiametes žoles, usnis,usnis ir kt. Jei to nepadarysime arba padarysime neapdairiai, kitais metais galime susidurti su didžiule piktžoliųproblema. Jei to nedarysime arba darysime neapdairiai, kitais metais galime turėti didžiulę piktžolių problemą. Mūsųbraškių augalai turės konkuruoti su piktžolėmis dėl vandens, maistinių medžiagų, o kartais net dėl šviesos. Nesunkuįsivaizduoti, kaip tai paveiks derliaus aukštį ir kokybę, jau nekalbant apie sudėtingus derliaus nuėmimo ir estetiniusaspektus. Daugiametes piktžoles reikia naikinti likus bent kelioms savaitėms iki braškių sodinimo, naudojant lengvaiprieinamus herbicidus. Kitas žingsnis (jei to nepadarėte prieš sėjant priešsėlį) – patręšti organinėmis trąšomis,pavyzdžiui, mėšlu. I š k a s u s sklypą, išlyginame jį grėbliu ir po kelių dienų (tegul dirva šiek tiek nusėda) galimepradėti sodinti braškes.Kartais, pvz., kai dirvožemio pH yra < 5,5, dirvožemį gali tekti kalkinti. Tai galima padaryti barstant kreidą (geriausiagranuliuotą)
KOKIA YRA GERIAUSIA BRAŠKIŲ SODINIMO DATA?
Sodininkystės praktika rodo, kad vasaros, t . y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, sodinimas yra naudingiausias. Žinoma,tai taikoma tik tradicinėms veislėms (ne kartotinėms). Tokiu laiku pasodintos braškės iki žiemos turi pakankamailaiko susiformuoti stipriai šaknų sistemai ir susiformuoti daug žiedinių pumpurų (čia verta paminėti, kadpavasariniam derliui lemiamą reikšmę turi tai, kiek pumpurų susiformuoja per vadinamąją trumpą dieną, t. y. rudenį).Vasarinis braškių sodinimas leidžia kitais metais surinkti visą braškių derlių, t. y. pasiekti didžiausią tam tikrosveislės derlių tam tikromis sąlygomis. Verta paminėti, kad vasaros sodinimo data iki minimumo sutrumpinavadinamąjį investicinį laikotarpį, t. y. laiką, per kurį turime patirti išlaidų, susijusių su pasodintų augalų auginimu(laistymu, tręšimu, apsauga ir kt.). Džiugu pastebėti, kad dėl patikimos įvairių mokslinių tyrimų centrų ir konsultaciniųinstitucijų informacijos bei teigiamos pačių praktikų patirties pastaraisiais metais daugėja sąmoningų, profesionaliųaugintojų, taip pat sklypų savininkų, kurie įvertina vasarinių braškių sodinimo privalumus.Pavasarinis braškių sodinimo terminas, kuris dažnai praktikuojamas, taip pat turi privalumų ir yra tikrai geresnis neivėlyvas rudens terminas (pvz., lapkričio mėn.). Pavasarį rinkoje paprastai netrūksta gerai įsišaknijusių visų rūšiųbraškių daigų, yra platus veislių pasirinkimas, o dirvožemyje paprastai pakanka drėgmės (daigai lengvai prigyja). taspats pasakytina ir apie rudeninius sodinimo terminus. Rugsėjo pabaigoje arba spalio mėnesį pasodinti sodinukai ikižiemos turės per mažai laiko suformuoti stiprią šaknų sistemą ir sukelti pakankamai daug žiedinių pumpurų. Todėlneišvengiamai derlius, kurį jie duos kitais metais, nebus toks didelis kaip pasodinti pavasarį ar vasarą.
KAIP AUGINTI LAUKINES BRAŠKES?
Alpių braškes auginti nėra sudėtinga, o atsižvelgiant į neabejotiną jų skonį ir naudą sveikatai, verta skirti keliskvadratinius metrus kiekviename sode, kad ir koks mažas jis būtų. Alpinės braškės gerai auga ir duoda vaisius betkurioje geros sodininkystės kultūros dirvoje, t. y. neperaugusioje piktžolėmis, ne per daug užmirkusioje, turtingojemaistingųjų medžiagų ir t. t. Nesodinkite jų labai lengvose dirvose (giliame smėlyje, žvyre), taip pat sunkiosemolingose dirvose – jose visada bus sunku palaikyti tinkamą drėgmę ir oro sąlygas. Dirvos reakcija turėtų būti šiek tiekrūgšti (pH 5,5-6,5). Likus kelioms savaitėms iki sodinimo verta paskleisti šiek tiek komposto arba seno, išdžiovintomėšlo. Alpinės braškės, kaip ir jų braškių giminaitės, mėgsta saulę, tačiau šiek tiek šešėlio joms nepakenks. kaip irbraškes, jas galime sodinti praktiškai visą vegetacijos sezoną. Norint įkurti “plantaciją”, lengviausia naudoti paruoštus,vazonėliuose išaugintus auginius (mūsų ūkyje galite įsigyti keturių veislių braškių stipriai įsišaknijusių auginių).Prieš sodinant šilauoges, patartina paruošti, pavyzdžiui, 1,2 m pločio lysvę. Tokiame lauke galime sodinti, pvz., 3eiles braškių, o eilėje kas 15-20 cm vieną nuo kitos. Nerekomenduojame sodinti tankiau, nes pernelyg tankus braškiųsodinimas nedidina derliaus. Priešingai, per tankiai augančios braškės užaugins mažesnius ir ne tokius saldžiusvaisius (dėl nepakankamo saulės šviesos kiekio), taip pat dėl to, kad bus daug sunkiau vėdinti lysvę, padidės grybiniųinfekcijų rizika.
KIEK METŲ TOJE PAČIOJE VIETOJE GALIMA AUGINTIBRAŠKES
Vidutiniškai treji-ketveri metai. Ilgesnis laikotarpis neturi prasmės. Viskas priklauso nuo keleto veiksnių:Dirvossąlygos – lengvesnėje, bet derlingoje, humusingoje ir laidžioje dirvoje braškės laikysis ilgiau nei šaltoje, sunkioje iružmirkusioje.Veislė – vienos veislės atsparesnės dirviniams nematodams ir šaknų sistemos ligoms (pvz., sena, geraSenga Sengana), kitos mažiau atsparios. Mažiau atsparios paprastai po 3 metų (o kartais net po 2 metų) tinka tik”arimui”. Atsparesnės veislės vienoje vietoje gali derėti 4, o kartais net 5 metus. piktžolėtumo laipsnis – ne itinkruopščiai paruoštuose sklypuose, t. y. stipriai apaugusiuose kuokelėmis ir kitomis varginančiomis piktžolėmis,neverta vargti. Geriau, pavyzdžiui, po 2 metų tokį auginimą panaikinti ir naujas braškes sodinti kitoje, geriauparuoštoje vietoje.
AR BALTOJI AGROTEKSTILĖ YRA TOKIA GERA, KAIP SAKOMA?
Taip, nors mes norėtume pasakyti daugiau – jis puikus! Ypač ten, kur auginamos šiltesnėse šalyse nei mūsų augančiųbraškių veislės. Bet kurioje sodo parduotuvėje rasite įvairaus pločio ir storio agroplėvelės. Išlaidos bus nedidelės, onauda didelė. Niekas taip gerai besniegėmis žiemomis neapsaugos braškių augalų nuo šalčio, o ypač nuo šalto vėjo,kaip agroplėvelė. Dėl jo žydinčioms braškėms negresia pavasarinės šalnos (na, nebent temperatūra, matuojamažiedų aukštyje, nukrenta žemiau 5 ºC). Baltosios vilnos naudojimas yra pigiausias būdas pagreitinti braškių derėjimą(kartais net keliomis dienomis!).
BRAŠKIŲ APSAUGA NUO ŠALNŲ
Įvairios veislės labai skiriasi pagal atsparumą žiemai. Daugelį jų pažįstame jau daugelį metų ir žinome, kad jos puikiaiprisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų. Jos retai nušąla net ir labai atšiauriomis žiemomis.Tačiau pastaraisiais metais sodinukų rinkoje pasirodė daug veislių, išvestų šalyse, kurių klimatas šiltesnis nei mūsų.Apskritai šios veislės labai patrauklios derlingumu, vaisių grožiu, skoniu, atsparumu kai kurioms ligoms, tačiau jomsbūdingas vienas bendras bruožas – nevisiškai įrodytas atsparumas žiemai. Todėl rekomenduočiau jas žiemaiuždengti balta vilna (geriausia storesne, t. y. P-50, bet galima naudoti ir P-23), taip pat paprastais šiaudais arbaperforuota plėvele. uždengti geriausia vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje, kai augalai jau miega, o žemė įšalusi.Žinoma, uždengimas neužtikrins, kad žiemojančių augalų temperatūra būtų > O °C, tačiau apsaugos juos nuo šaltų,džiovinančių vėjų, taip pat sumažins temperatūros amplitudę artimiausioje augalų kaimynystėje. Kitaip tariant,uždengus braškes, joms bus sudarytos nuošalios ir daugiau ar mažiau pastovios žiemojimo sąlygos be dideliųtemperatūros svyravimų. Turime žinoti, kad net ir geriausia danga gali būti neveiksminga, jei augalai į žiemosramybės periodą įžengia prastos būklės, t. y. nusilpę, stipriai užsikrėtę lapų ligomis ir su aiškiais mitybos trūkumopožymiais. Todėl turime nepamiršti apie tinkamą braškių tręšimą ir apsaugą po derliaus nuėmimo. Sveiki ir geraipatręšti augalai, turintys pakankamai krakmolo, tikrai peržiemos geriau nei ligoti ir alkani.Mėgėjiškuose pasėliuose(kur paprastai yr a didesnis braškių auginimo vietos pasirinkimas nei dideliuose laukuose) visada patariu surastigeriausią vietą naujam braškių sodinimui. Geriausia būtų jas sodinti nuošalioje vietoje, kurios neveikia stiprūs žiemosvėjai, bet, žinoma, kurioje būtų daug saulės. Tokiomis sąlygomis (žinoma, papildoma danga nepakenks) yra didelėtikimybė, kad gerai peržiemos net ir tos veislės, kurios, kaip teigiama, yra labai jautrios šalčiui.
