Įvairios veislės labai skiriasi pagal atsparumą žiemai. Daugelį jų pažįstame jau daugelį metų ir žinome, kad jos puikiaiprisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų. Jos retai nušąla net ir labai atšiauriomis žiemomis.Tačiau pastaraisiais metais sodinukų rinkoje pasirodė daug veislių, išvestų šalyse, kurių klimatas šiltesnis nei mūsų.Apskritai šios veislės labai patrauklios derlingumu, vaisių grožiu, skoniu, atsparumu kai kurioms ligoms, tačiau jomsbūdingas vienas bendras bruožas – nevisiškai įrodytas atsparumas žiemai. Todėl rekomenduočiau jas žiemaiuždengti balta vilna (geriausia storesne, t. y. P-50, bet galima naudoti ir P-23), taip pat paprastais šiaudais arbaperforuota plėvele. uždengti geriausia vėlyvą rudenį arba žiemos pradžioje, kai augalai jau miega, o žemė įšalusi.Žinoma, uždengimas neužtikrins, kad žiemojančių augalų temperatūra būtų > O °C, tačiau apsaugos juos nuo šaltų,džiovinančių vėjų, taip pat sumažins temperatūros amplitudę artimiausioje augalų kaimynystėje. Kitaip tariant,uždengus braškes, joms bus sudarytos nuošalios ir daugiau ar mažiau pastovios žiemojimo sąlygos be dideliųtemperatūros svyravimų. Turime žinoti, kad net ir geriausia danga gali būti neveiksminga, jei augalai į žiemosramybės periodą įžengia prastos būklės, t. y. nusilpę, stipriai užsikrėtę lapų ligomis ir su aiškiais mitybos trūkumopožymiais. Todėl turime nepamiršti apie tinkamą braškių tręšimą ir apsaugą po derliaus nuėmimo. Sveiki ir geraipatręšti augalai, turintys pakankamai krakmolo, tikrai peržiemos geriau nei ligoti ir alkani.Mėgėjiškuose pasėliuose(kur paprastai yr a didesnis braškių auginimo vietos pasirinkimas nei dideliuose laukuose) visada patariu surastigeriausią vietą naujam braškių sodinimui. Geriausia būtų jas sodinti nuošalioje vietoje, kurios neveikia stiprūs žiemosvėjai, bet, žinoma, kurioje būtų daug saulės. Tokiomis sąlygomis (žinoma, papildoma danga nepakenks) yra didelėtikimybė, kad gerai peržiemos net ir tos veislės, kurios, kaip teigiama, yra labai jautrios šalčiui.
