Tai neabejotinai maloniausias viso “gamybos proceso” laikotarpis ir tarsi mūsų pastangų vainikas ;-). Ypač džiuginapirmosios braškės – pačios didžiausios ir saldžiausios (bent jau taip atrodo).Braškes reikėtų skinti gana reguliariai,kad ant krūmų neliktų pernokusių vaisių, kurie lengvai “pagauna” pilkąjį pelėsį ir tampa infekcijos šaltiniu likusiemssveikiems vaisiams. Aukščiau pateiktame tekste visada kalbėjau apie 100 m2 plotą (tręšimas, purškimas, sodinimasir t. t.). Jei esate tokio ploto braškių “plantacijos” savininkas ir jums pavyks įgyvendinti visus (ar bent jau didžiąją dalį)aukščiau išvardintų dalykų, manau, kad turėtumėte užauginti ne mažiau kaip 300 kg puikių braškių, ko jumsnuoširdžiai linkiu (iš hektaro tai būtų 30 tonų).
KAIP LAISTYTI BRAŠKES?
Jei neturite galimybės laistyti braškių, geriau jų išvis nesodinkite. Vanduo yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakosvaisių dydžiui. Vadinamosios vegetatyvinės stadijos, t. y. lapų ir šakniastiebių augimo laikotarpiu, braškėms vandensporeikis nėra per didelis, tačiau vaisių augimo ir nokimo laikotarpiu situacija smarkiai pasikeičia. Jei šiuo laikotarpiuaugalai išdžiūsta (o kritulių trūkumas birželį nėra nieko neįprasto), to pasekmės gali būti apgailėtinos: vaisiai pradėstrauktis, o kraštutiniu atveju jie bus panašūs ne į braškes, o į miško braškes. Visos mūsų pastangos pasodintiaugalus ir vėliau juos prižiūrėti nueis perniek. Negalime leisti, kad taip nutiktų. Laistykime jas vaisių auginimolaikotarpiu. Ir, tiesą sakant, visai nesvarbu, kokiu pavidalu jas laistysime (žarna, laistytuvais, purkštuvais ar lašeliniulaistymu), jei tik jo nepritrūksime šiuo vadinamuoju kritiniu momentu.
AR TURĖČIAU LAISTYTI BRAŠKES ŽIEMĄ?
Tai praktikuojama retai, tačiau negalima atmesti galimybės, kad toks poreikis kartais atsiras. Reikėtų prisiminti, kadbraškės, kurioms žiemą netrūksta drėgmės, yra daug atsparesnės šalčiui nei tos, kurios žiemoja sausoje dirvoje.Todėl, jei matome, kad žiemą dirvoje drastiškai trūksta vandens (o taip gali nutikti) ir sąlygos tai leidžia, geriaubraškes laistyti, nei jų nelaistyti.
PAŠALINTI ŠAKNIASTIEBIUS?
Tai vienas iš svarbiausių braškių auginimo priežiūros etapų. Jei jo atsisakytume, braškės netrukus būtų perpildytos irnieko gero iš to nebūtų, t. y. per didelis augalų tankumas neskatina tinkamo vėdinimo, todėl padidėja drėgmėpasėlyje ir grybelinių infekcijų, ypač pilkojo pelėsio, rizika. Per daug augalų ploto vienete reiškia, kad atskiri augalaipradeda konkuruoti tarpusavyje dėl vandens ir šviesos. Dėl to vaisiai gimsta smulkesni, o netekę saulės šviesostampa mažiau saldūs. geriausia puvinius pašalinti prieš auginiams pradedant šaknytis. Kuo anksčiau, tuo geriau.Braškynas savo “proto” dėka žino, kad, kadangi negali daugintis vegetatyviškai (tai padaryti negalime pašalindamistiebus), jis turi tai daryti generatyviai, t. y. žydėti ir vesti vaisius (ir sėklas). Žodžiu, ankstyvas pašalinimas skatinabraškių augalus kitais metais išauginti daugiau žiedinių pumpurų, todėl padidėja derlius. Pašalinti bėgikus nėrasudėtinga. Tereikia noro tai daryti ir aštraus peilio, galbūt sekatoriaus.
KAIP TANKIAI SODINTI BRAŠKES? KOKIE ATSTUMAI TARPAUGALŲ YRA GERIAUSI?
Norėtųsi braškes sodinti kuo tankiau, tikintis didelio derliaus. Kita vertus, augalų skaičius ploto vienete yra ribotas, odėl per didelio tankumo atskiri augalai konkuruos tarpusavyje dėl vandens ir maistinių medžiagų, o nokstantys vaisiaidėl nepakankamo saulės šviesos kiekio bus smulkesni ir ne tokie saldūs, kokie galėtų būti. Be to, dėl padidėjusiosdrėgmės perpildytame augalų plote bus palankios sąlygos įvairioms grybelinėms infekcijoms, ypač pilkajam pelėsiui.Remdamasis ilgamete patirtimi, nerekomenduoju sodinti tankiau nei 6 augalais 1 m2, o stipriai augančių veislių – darmažiau, t. y. ne daugiau kaip 1 m2. Nerekomenduoju sodinti tankiau nei 6 augalus 1 m2, o stipriai augančių veislių -dar mažiau, t. y. maks. 5 augalus į 1 m2. Taigi, galiu pasiūlyti, pavyzdžiui, 35 cm x 60 cm, 25 cm x 70 cm arba 20 cmx 80 cm tarpueilius. Nepamirškime, kad vėlesniais auginimo metais, nepaisant to, kad pašalinsime augančius ūglius,dalis jaunų auginių visada sugebės įsišaknyti, todėl augalų tankumas didės, norime to ar ne. Be to, verta prisiminti,kad platūs takai tarp eilių palengvins mūsų “plantacijos” priežiūrą. – piktžolių ravėjimas, galimas purškimas, taip patvaisių skynimas
KAIP KOVOTI SU PIKTŽOLĖMIS BRAŠKĖSE
Didelėse gamybinėse plantacijose piktžolėms naikinti įprastai naudojami herbicidai. Deja, daugelis tyrimų rodo, kad.Jie nėra abejingi mūsų sveikatai, todėl patariame jų nenaudoti mėgėjiškai auginant braškes. Priklausomai nuo rūšies,piktžolės skiriasi savo kenksmingumo lygiu. Vadinamosios trumpaamžės pavasarinės piktžolės retai kelia rimtųproblemų; jas galima lengvai išrauti arba nupjauti kauptuku ir reikalas išspręstas. Šiuo atveju jų ištrynimas arravėjimas nelabai padės, todėl jų turėtumėte atsikratyti prieš sodindami braškes.
KUO, KAIP IR KADA TRĘŠTI BRAŠKES?
Braškės nėra itin godūs augalai, tačiau be šėrimo negalima tikėtis sėkmingo derliaus. Paprastai braškės toje pačiojevietoje auga kelerius metus, todėl, kaip ir visus daugiamečius augalus, jas reikia tręšti tam tikrais etapais.Priešįrengiant plantaciją (apie tai rašiau pirmiau) tręšimo pagrindas – organinių trąšų (mėšlo, komposto) paskleidimas,kurios turėtų aprūpinti braškes pagrindinėmis maisto medžiagomis (ypač P, K, Ca ir Mg) dvejus ar net trejus metus.Tačiau, mano nuomone (o taip pat daugelio šios srities specialistų nuomone), atsižvelgiant į ilgą sodinių priežiūroslaikotarpį, to nepakanka. Todėl kitais metais braškes būtina papildomai tręšti. Šiuo tikslu patariu kiekvieną pavasarį,kuo greičiau pasibaigus žiemos ramybės periodui, braškynus pabarstyti vienomis iš braškynams skirtų trąšų – nuo1,5 kg iki 2,5 kg 100 m2. Šių trąšų sudėtis paprastai atspindi braškių augalų tręšimo poreikį vadinamaisiaismakroelementais, tačiau jose yra ir daugybė mikroelementų, kurie veikia augalus taip, kaip vitaminai veikia mūsųorganizmą. Nepamirškime pavasarinio braškių tręšimo. Suprantama, visi, kurie pasisako už “eko” ir “bio” trąšas,vietoj mineralinių trąšų gali naudoti natūralias organines trąšas, pavyzdžiui, pastaruoju metu madingą biohumusą arguaną. taip pat po derliaus nuėmimo braškes patartina patręšti ta pačia arba šiek tiek mažesne tų pačių trąšų dozekaip ir pavasarį. Rekomenduoju šias trąšas naudoti kuo greičiau po derliaus nuėmimo. Jose esantis azotas paskatinsbraškių augalus stipriai vegetuoti, o kiti makro- ir mikroelementai padės joms užauginti daug žiedinių pumpurų, nuokurių priklausys derliaus dydis kitais auginimo metais.Ekspertų nuomonės dėl braškių tręšimo rudenį išsiskiria. Vieni sako, kad reikia tręšti, kiti – priešingai, kad taibeprasmiška. Vis dėlto, atsižvelgdamas į populiarėjančias veisles iš šiltesnių nei mūsų šalių, esu linkęs manyti, kadrudeninis tręšimas vienomis iš tipinių priešžieminių trąšų, t. y. be azoto, bet su didele lengvai pasisavinamo kalio irfosforo koncentracija, braškėms nepakenks.Tai padės augalams pasiruošti žiemos ramybės periodui ir padidins jųatsparumą šalčiui, nes verta prisiminti, kad tręšimas fosforu ir kaliu padidina druskų ir cukrų koncentraciją augalųląstelėse, dėl to padidėja citoplazmos tankis ir gerokai sumažėja ląstelių sulčių užšalimo slenkstis
BRAŠKIŲ KLIMATO IR DIRVOŽEMIO REIKALAVIMAI
Braškėms reikėtų ieškoti vietos, kur būtų gerai apšviestos saulės ir apsaugotos nuo stiprių ir šaltų vėjų. Ypač reikėtųvengti vadinamųjų šalčio kišenių, t. y. baseinų be drenažo, kuriuose kaupiasi šaltas oras ir negali nutekėti į daržemesnes vietas.Dėl dirvožemio reikalavimų braškės nėra itin išrankios. Jos gerai augs ir derės daugumoje dirvų, jeijos nėra per sunkios, pralaidžios ir atitinka vadinamąją gerą sodininkystės kultūrą (tinkama struktūra, nėra nuolatiniųpiktžolių). Reikėtų vengti sausų smėlingų dirvų, taip pat labai smėlingų, neavietingų ar užmirkusių dirvų. Dirvosreakcija turėtų būti šiek tiek rūgšti (pH 5,5-6,5). Jei pH<5,5, dirvožemį patartina kalkinti.
